Vilnius yra vos vienas iš kelių miestų Lietuvoje, kurio nekankina demografinės problemos. Atvirkščiai – augant gyventojų skaičiui, jau nuo pavasario tarp miestiečių užverda aistros dėl vietų vaikams ikimokyklinėse įstaigose, kurių trūksta tūkstančiais. Gavę vietą valstybiniame darželyje lengviau atsikvepia iki kito pavasario, o nieko nepešę priversti skaičiuoti pinigus privatiems darželiams ar auklėms.

Darželis per dvi savaites

Šių metų pradžioje Vilniaus Santariškių mikrorajone duris atvėrė ugdymo įstaigos „Mini darželiai“ vaikų darželis. Aštrėjant vietų darželiuose trūkumui, privačių darželių atsidarymas sostinėje nėra kas nors neįprasto, tačiau šis pastatas dėl inovatyvumo tapo naujove visoje Lietuvoje.

350 kv. m ploto patalpos sumontuotos iš modulių vos per dvi savaites. Iš keturiolikos modulių suformuotos vaikų žaidimų, miego zonos, rūbinės, tualetai ir kitos patogiam darželinukų gyvenimui reikalingos erdvės. Įrengtose patalpose vietos užtenka apie 70-čiai vaikų: čia įkurdintos keturios grupės, kurių kiekvieną lanko 15–17 vaikų.

„Toks darželio modelis nusižiūrėtas nuo Vakarų, kur plačiai naudojamas. Pagal pirmines reakcijas jis pasiteisino ir Lietuvoje – vaikai naujosiose patalpose jaučiasi puikiai. Čia jie turi visas sąlygas augti, žaisti, mokytis, tobulėti, smagiai ir turiningai leisti laiką. Tėvų reakcija taip pat teigiama, todėl esamą darželį ketinama plėsti, įrengiant antrąjį aukštą. Kai kuriuos iš pradžių šiek tiek nustebina neįprasta modulių forma, tačiau patekę į vidų visi stebisi patalpų modernumu, jaukumu ir puikiomis sąlygomis mažylių ugdymui“, – teigia „Mini darželiai“ plėtros vadovas Vygantas Šepetis.

Planuose – 1000 naujų vietų

Pasak Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, savivaldybė naujų vietų kūrimą darželiuose Vilniuje skatina keliomis kryptimis: renovuodama esamus darželius, išnuomodama valstybinę žemę privatiems darželiams viešojo konkurso būdu, pati planuodama statyti greitai surenkamus modulinius darželius prie jau veikiančių savivaldybės darželių, arba 100 eurų programos pagalba skatindama privačių darželių plėtrą. Dar šią kadenciją tikimasi sukurti papildomus 1 000 naujų vietų, įrengiant bent 10 modulinių pastatų prie jau veikiančių savivaldybės darželių.

Pirmasis savivaldybės inicijuotas šio tipo statinys turėtų iškilti šalia savivaldybės darželio „Medynėlis“ Karoliniškių mikrorajone iki rugsėjo mėnesio. Dviejų aukštų pastatas bus sujungtas su darželio patalpomis ir darželis bus pajėgus priimti papildomai 120 naujų vaikų. Projektui pasiteisinus, su rangovais būtų deramasi ir dėl daugiau tokio tipo statinių Pašilaičiuose, Šeškinėje, Justiniškėse, Antakalnyje, Žirmūnuose, Baltupiuose, Naujuosiuose Verkiuose ir Karoliniškėse. Ambicingiems planams įgyvendinti reikalingos papildomos lėšos. Realiausia tam panaudoti Europos Sąjungos (ES) lėšas.

„Per dvejus šios kadencijos metus esame sukūrę jau pustrečio tūkstančio naujų vietų Vilniaus darželiuose. Pernai sukūrėme per 700 vietų pritaikydami savivaldybės patalpas darželiams. Taip Vilniuje atsidarė nauji darželiai „Ąžuolas“, „Gluosnis“, „Kodėlčiukas“, šį pavasarį atsidarys ir „Žolyno“ darželis, kuris buvo įrengtas vietoje buvusių vaikos globos namų, kuriuos pertvarkėme į šeimynas. Jeigu pavyks derybos su Švietimo ir mokslo ministerija dėl europinių pinigų panaudojimo naujų darželių statyboms, tikimės, kad per artimiausius porą metų mieste bus sukurtos dar bent 1 000 papildomų vietų darželiuose“, – teigia R.Šimašius.

Populiarėja dėl lankstumo

Santariškėse vaikų darželį įrengusios ir prižiūrinčios įmonės „Cramo Adapteo“ projektų vadovas Tadas Piekus sklaido baimes, kad tokie vaikų darželiai kuo nors nusileidžia pastatytiems tradiciniu būdu. Atvirkščiai – modulinis statybos būdas leidžia tai daryti ne tik greičiau, bet ir gerokai lanksčiau bei taupiau, todėl taip sparčiai populiarėja išsivysčiusiose valstybėse.

„Darželis Santariškėse sumontuotas ir sujungtas iš keturiolikos 25 kv. m modulių. Moduliai panaudoti kuriant funkcines erdves, tokias kaip žaidimo, miego zonos, sanitariniai mazgai ir kitos. Jei poreikiai pakinta, lengva perkurti erdves padidinant plotą ar pakeičiant patalpos paskirtį. Kitas privalumas – modulinius statinius paprasta sublokuoti su esamais pastatais, kaip tai planuojama padaryti „Medynėlio“ vaikų darželyje, ar plėsti pastatant, nesukeliant papildomų padarinių“, – aiškina T. Piekus. Papildomus aukštus, kaip tai bus daroma Santariškėse. Jei vienoje Vilniaus dalyje išaugtų ar sumažėtų vietų darželyje poreikis, tai pastatą galima plėsti ar demontuoti. Montuojant tokius pastatus didelis dėmesys skiriamas ne tik patogumui, tačiau ir šiluminėms savybėms: pastato sienos yra medžio karkaso, užpildytos akmens vata, taip užtikrinant A klasės energetinio efektyvumą.

„Galbūt todėl Skandinavijoje ir Vakarų Europos šalyse modulinėse patalpose taip sparčiai populiarėja: naudojant modulius, čia įrenginėjami ne tik darželiai ir mokyklos, tačiau ir ligoninės, dienos centrai ir daugiabučiai“, – teigia T.Piekus.

Pasiteisino Skandinavijoje

Panašią situaciją, kuri šiuo metu yra Vilniuje, kiek anksčiau išgyveno šiaurinės valstybės – Švedija ir Norvegija. Dėl gyventojų migracijos iš šiaurinės Skandinavijos dalies į pietinę, iš kaimiškų vietovių į didmiesčius staigiai išaugo gyventojų skaičius. Staigus populiacijos šuolis lėmė, kad esama miestų infrastruktūra neatitiko poreikių: trūko ne tik darželių, mokyklų, bet ir gyvenamųjų pastatų.

Kaip greitas sprendimas buvo pasirinkta modulinė statyba, nes buvo galima lanksčiai reaguoti į poreikį, išplečiant pastatus naujomis patalpomis. Sprendimas pasiteisino ir įgavo didžiulius mastus. Pavyzdžiui, dabar Švedijoje naudojant sublokuotus modulius statomi ne tik viešieji pastatai, bet ir daugiabučiai, studentų bendrabučiai bei pensionatai.